Kognityvinė elgesio terapija (toliau- KET) – tai moksliškai įrodyta psichoterapijos rūšis, kuri remiasi principu, kad žmogus gali gyventi laimingiau ir produktyviau, jei taiko teigiamus mąstymo būdus, kad žmonių emocijos ir poelgiai priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius.

Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, o tai, kaip jie tą situaciją interpretuoja. KET tikslas – padėti žmogui įveikti jo emocines problemas keičiant neigiamas mintis ir elgesį. Ši terapija yra orientuota į rezultatą ir trunka ribotą laiką. Dažniausiai ji trunka nuo keleto iki 10-20 sesijų. Remdamiesi bendradarbiavimo principu, terapijos metu mokomės suformuoti teigiamą požiūrį į save bei išorinį pasaulį.

Kognityvinė elgesio terapija gali būti efektyviai taikoma sprendžiant tokias problemas:

• Santykių problemos;
• Pykčio problemos;
• Priklausomybės;
• Miego sutrikimai;
• Psichologiniai sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, panikos sutrikimai, obsesinis- kompulsinis sutrikimas);
• Fobijos;
• Stresas;
• Socialinė fobija.

Schemų terapija – tai sistemiška terapija, kuri praplečia standartinę KET ir yra pritaikyta žmonėms, turintiems asmenybės sunkumų.

Schemos terapija remiasi įsitikinimu, kad ankstyvos, netinkamai prisitaikančios schemos formuojasi remiantis neigiamomis vaikystės patirtimis. Netinkamai prisitaikančias schemas galima apibūdinti kaip būdus, kuriais žmonės interpretuoja gyvenimo įvykius ir kitų elgesį. Vėliau tai gali sutrikdyti gyvenimą: asmenys gali nemokėti tinkamai pasirinkti, užmegzti toksiškus santykius, neturėti išvystytų socialinių įgūdžių, įsitraukti į destruktyvų elgesio modelį, patirti sprendimo nepriėmimo jausmą ir bevertiškumo arba nepasitikėjimo savimi jausmus.

Jeffrey Young (1990, 1999) sukūrė schemų terapiją specialiai tam, kad būtų galima padėti asmenybės problemų turintiems žmonėms, kuriems standartinė KET neveikia. Joje daug daugiau dėmesio skiriama ieškant psichologinių problemų priežasčių vaikystėje ir paauglystėje, daugiau dirbama su emocijomis, paciento disfunkcinėmis schemomis, stiprinant terapeuto ir kliento tarpusavio ryšį.

Kai vaikystėje emociniai poreikiai – prisirišimo, vadovavimo, meilės, pastogės ir saugumo – nepatenkinami, asmenys gali sulaukti pilnametystės turėdami tam tikrų gebėjimų, reikalingų savarankiškai ir sveikai patenkinti minėtus poreikius, trūkumų.

Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness“) metodo esmė – valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra. Kaip budistinių religinių praktikų sudedamoji dalis, šis metodas žinomas jau kelis tūkstančius metų, o dabar jis jau moksliškai pagrįstas ir sėkmingai taikomas psichologijoje. Taikant šį metodą siekiama susidoroti su stresu, gydyti depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, padėti esant lėtiniam skausmui, net onkologinių ligų atveju. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika vis plačiau taikoma ir kasdieniam žmonių psichologinės gerovės labui.

Yra skiriami šie svarbiausi įsisąmoninimu pagrįsti terapiniai metodai (Mindfulness-based treatment approaches):

• Įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymas (Mindfulness-based stress reduction (MBSR)) ;
• Įsisąmoninimu pagrįsta kognityvinė terapija (Mindfulness-based cognitive therapy (MBCT)).